IAQ arba patalpų oro kokybė yra oro kokybė pastatuose ir statiniuose ir aplink juos. Svarbu ne tik tai, kaip jaučiames aplinkoje (temperatūra ir drėgmė), patalpų oras turi tiesioginį poveikį mūsų sveikatai, komfortui ir gerovei. Darbo vieta patalpoje yra daugelyje darbo aplinkų, tokių kaip bibliotekos, biurai, pardavimo vietos, ligoninės, mokyklos ir vaikų darželiai. Tokiose darbo vietose neatliekami jokie darbai, susiję su pavojingomis medžiagomis. Nepaisant to, darbuotojams gali pasireikšti simptomai, susiję su sergančio pastato sindromu (SBS), pvz., kvėpavimo takų ligos (pvz., astma), alergijos, akių deginimas, perštinti gerklė, užsikimšusi nosis ir galvos skausmas. Ilgainiui tai gali sukelti net plaučių vėžį. Šie negalavimai dažnai negali būti siejami su viena priežastimi ir reikalauja ne tik oro kokybės bandymų, bet ir išsamios analizės. Prasta patalpų oro kokybė taip pat lemia mažesnį produktyvumą ir pablogėjusį mokymąsi mokyklose. Įprasti patalpų oro teršalai yra teršalai, susidarantys esant liepsnai patalpose (gaminant maistą, šildymo sistema), tabako dūmai, pelėsiai, CO, LOJ ir kt.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir IHME pasaulinės ligų organizacijos tyrime teigiama, kad visame pasaulyje apie 7 milijonai ankstyvų mirčių per metus priskiriamos tiek vidaus, tiek lauko taršai. IAQ nustatymas apima oro mėginių rinkimą, teršalų poveikio žmonėms stebėjimą, mėginių rinkimą nuo pastate esančių paviršių ir kompiuterinį oro srauto pastatų viduje modeliavimą. Ten, kur lauko oro tarša yra ilgų politinių diskusijų objektas ir skirtingos nuomonės, patalpų oro taršos problemą galima greitai išspręsti.
Šaltinio kontrolė, filtravimas ir ventiliacijos naudojimas teršalams praskiesti yra pagrindiniai būdai pagerinti patalpų oro kokybę daugumoje pastatų. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos reguliuoja patalpų oro kokybę pagal skirtingus parametrus, tokius kaip temperatūra, santykinė drėgmė, CO2, CO, NO2 ir TVOC. Šie parametrai keičiasi atsižvelgiant į žmonių kiekį kambaryje, jų laiką, praleistą kambaryje, lauko temperatūrą ir tam tikrų teršalų naudojimą. Kartu su padidėjusia mūsų pastatų šilumos izoliacija didėja pažangių vėdinimo sistemų svarba, siekiant išlaikyti gerą patalpų oro kokybę ir sumažinti energijos nuostolius.
Rizika užsikrėsti COVID-19 virusu yra didesnė sausakimšose ir blogai vėdinamose patalpose. COVID-19 plinta per ore esančias daleles ir lašelius. Perdavimas oru vyksta įkvėpus užsikrėtusio asmens iškvėpto oro (pvz., kalbant, mankštinantis, kosint, ramiai kvėpuojant). COVID-19 per aerozolius rečiau užsikrečiama lauke arba didelėse uždarose patalpose, kuriose yra mažas užimtumas.
Tinkamo vėdinimo užtikrinimas gali padėti sumažinti patalpų ore esančius teršalus, įskaitant SARS-CoV-2, ir kitus virusus. Vienas iš efektyviausių būdų pažaboti ligų plitimą patalpose yra kuo dažniau keisti didžiąją dalį patalpoje esančio oro – pakeisti pasenusį, galimai užterštą orą šviežiu oru iš lauko arba praleisti jį per didelio efektyvumo filtrus. Dauguma vėdinimo sistemų yra suprojektuotos taip, kad sausakimšose erdvėse būtų pakankamai gryno oro. Kai kambarys nėra užimtas, oro tūrio srautas gali būti sumažintas, tuo pačiu tiekiant pakankamai šviežio oro. Cirkuliuojantis grynas oras padeda išsiurbti virusus iš ventiliacijos angų, kad jie nesikauptų patalpose. Tačiau yra ir neigiama pusė: didesnės sąnaudos ir energijos suvartojimas, o tai didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, skatinantį klimato kaitą. Skirtingos institucijos turi skirtingas nuomones apie geriausią ir efektyviausią vėdinimo formą. Todėl sveikas protas ir sąnaudų bei naudos pasverimas tiek finansiškai, tiek klimatui tebėra labai svarbūs.