Žmonės iki 90 % laiko praleidžia patalpose ir kasdien įkvepia tūkstančius litrų oro. Todėl labai svarbu
palaikyti gerą patalpų oro kokybę.
Tačiau patalpų oro kokybės gerinimas yra daugiau nei tik komforto
didinimas – tai sveikatos apsauga, bendros gerovės užtikrinimas, produktyvumo didinimas, energijos vartojimo
efektyvumo didinimas ir ore esančių teršalų mažinimas.
Patalpų oro kokybė (IAQ) reiškia pastatų ar statinių oro kokybę, ypač atsižvelgiant į gyventojų sveikatą ir gerovę. IAQ apima cheminių ir biologinių oro teršalų koncentraciją, kuriai įtakos turi aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūra ir santykinė drėgmė. Tinkama ventiliacija vaidina svarbų vaidmenį palaikant gerą IAQ, nes užtikrina gryno oro cirkuliaciją ir padeda kontroliuoti ore esančius teršalus bei patalpų klimato sąlygas.
Vienas žmogus per dieną įkvepia apie 10 000–15 000 litrų oro!
Patalpų oro kokybės koncepciją palaiko 4 pagrindiniai ramsčiai:
Saugiai praleiskite laiką patalpose...
Atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais
žmonės daugiau nei 85% laiko praleidžia patalpose, būtina stebėti ir palaikyti gerą patalpų oro
kokybę. Patogus patalpų klimatas palaiko gyventojų savijautą ir sveikatą, pagerina bendrą
pasitenkinimą ir prisideda prie produktyvumo.
Užkirsti kelią nereikalingoms išlaidoms...
Dėl prastos patalpų oro kokybės
ilgainiui kyla susikaupimo problemų, mokymosi sunkumų ir sumažėja produktyvumas, o tai savo ruožtu
lemia papildomas išlaidas įmonėms, ligonių kasoms ir visuomenei. Iššūkis yra užtikrinti gerą patalpų
oro kokybę ir sumažinti energijos nuostolius.
Sumažinkite virusinių infekcijų riziką...
Virusai plinta lašeliais ir ore
esančiais aerozoliais. Todėl virusinių infekcijų rizika yra daug didesnė perpildytose ir blogai
vėdinamose patalpose. Tinkama ventiliacija sumažina patalpų ore esančių teršalų kiekį per oro mainus
ir filtravimą.
Laikykitės galiojančių teisės aktų...
Informaciją ir gaires dėl geros patalpų
oro kokybės sudėties ir palaikymo teikia kelios (tarptautinės) organizacijos, tokios kaip Pasaulio
sveikatos organizacija (PSO), Europos Komisija (EK) ir vietos valdžios institucijos.
Nepakankama temperatūra (T) ir santykinė drėgmė (RH) ne tik sukelia diskomfortą, bet ir daro įtaką bei sustiprina vienas kito poveikį.
Vidaus ir lauko oro teršalai yra anglies dioksidas (CO2), degimo teršalai, tokie kaip anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2) ir sieros dioksidas (SO2), kietosios dalelės ir tabako dūmai. Cheminiai teršalai, atsirandantys iš patalpų šaltinių, yra lakiųjų organinių junginių (LOJ) iš kilimų, valymo priemonių, dažų, klijų, lakų ir kt. Biologiniai teršalai yra bakterijos, virusai, pelėsiai ir alergenai, tokie kaip dulkių erkutės, naminių gyvūnėlių pleiskanos ir žiedadulkės.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių patalpų oro kokybę, yra vėdinimas. Kadangi pastatai tampa vis labiau izoliuoti, išmaniųjų vėdinimo sistemų svarba auga, užtikrinant optimalią patalpų oro kokybę ir sumažinant energijos nuostolius.